- pliumpti
- plium̃pti, -ia, -ė šnek. 1. tr., intr. Jnš godžiai gerti, srėbti, plempti: Įniršusiai pliumpdama pieną, papasakojo ji man apie Petro brolį Povilą J.Balt. Degtinės tiek gėrė, kiek pinigų turėjo, o paskui pliumpė vandenio po kelias skardines Vaižg. Ogi barščius kad plium̃pia, net ausys linksi Sb. 2. intr. sunkiai eiti, vilktis: Sekė žmones, pliumpiančius į šventorių J.Marc. Mums kiekvieną dieną reikia į ganyklas per vandenį pliumpti Kair. 3. intr. pliaukšti, plepėti: Ko tu pliumpì? Plik. \ pliumpti; išpliumpti; pripliumpti
Dictionary of the Lithuanian Language.